Šiame tinklaraščio įraše nagrinėsime, kaip sparčiai besivystanti ketvirtoji pramonės revoliucija, kurią skatina dirbtinis intelektas, ateityje pakeis mūsų darbo vietas, daugiausia dėmesio skirdami dviem aspektams: esamų darbo vietų nykimui ir naujų profesijų atsiradimui.

Dirbtinio intelekto potencialą demonstruoja „AlphaGo“

2016 m. kovo mėn. įvyko „Go“ rungtynės tarp „AlphaGo“ ir Lee Sedolo, 9 dano „Go“ žaidėjo. Iki pat pirmojo raundo pradžios dauguma žmonių manė, kad dirbtinis intelektas negali nugalėti žmonių „Go“ žaidime. Taip yra todėl, kad galimų ėjimų skaičius „Go“ žaidime yra astronomiškai didelis, o kadangi nėra nustatytų šablonų, sunku numatyti, kaip judės priešininkas. Tačiau, kai „AlphaGo“ laimėjo pirmąjį žaidimą, klausimas „Ar kompiuteris gali įveikti žmogų?“ greitai pasikeitė į „Ar žmogus gali įveikti kompiuterį?“ Ir tarsi pašiepdama žmonių lūkesčius, „AlphaGo“ nugalėjo 9 dano Lee Sedolą rezultatu 4:1. „AlphaGo“ pergalė buvo įvykis, galingai parodęs pasauliui, kad dirbtinis intelektas gali pranokti žmogaus galimybes net tose srityse, kuriose reikalingas sudėtingas sprendimas ir strategija. Nors pati dirbtinio intelekto koncepcija egzistuoja jau dešimtmečius, „AlphaGo“ pergalė sprogstamai padidino visuomenės susidomėjimą DI ir tapo katalizatoriumi pripažinti jį kaip ateities technologijų pagrindą. Nuo to laiko dirbtinis intelektas (DI) vis sparčiau integruojasi į mūsų kasdienį gyvenimą ir pramonės šakas dėl tokių pažangų kaip generatyvinis DI ir didelio masto kalbų modeliai. Taigi, kas tiksliai yra ketvirtoji pramonės revoliucija – sąvoka, glaudžiai susijusi su šiais DI pokyčiais?

Ką reiškia ketvirtoji pramonės revoliucija?

Pirmoji pramonės revoliucija daugiausia vyko XVIII a. Britanijoje ir gali būti apibūdinama kaip gamybos metodų revoliucija, kurią skatino garo variklis ir mechanizacija. Anglis ir geležis buvo pagrindiniai ištekliai, todėl tokios pramonės šakos kaip medvilnės tekstilė ir geležies gamyba patyrė reikšmingą augimą. Antroji pramonės revoliucija vyko nuo XIX a. pabaigos iki XX a. pradžios, o jos pagrindas buvo elektros energijos ir masinės gamybos sistemų plitimas. Plečiantis naftos ir plieno naudojimui bei tobulėjant tokioms pramonės šakoms kaip chemijos ir elektrotechnikos pramonė, buvo pradėti kurti nauji pramonės sektoriai. Trečioji pramonės revoliucija prasidėjo XX a. viduryje, atsiradus puslaidininkiams ir kompiuterinėms technologijoms, dėl kurių aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose atsirado asmeniniai kompiuteriai, o dešimtajame dešimtmetyje – internetas. Kompiuterių ir informacinių bei ryšių technologijų (IRT) pažanga paspartino gamybos ir darbo procesų automatizavimą, sukurdama aplinką, kurioje mašinos galėjo padėti arba pakeisti žmonių darbą daugelyje sričių. Savo knygoje „Trečioji pramonės revoliucija“ Jeremy Rifkinas apibūdino trečiąją pramonės revoliuciją kaip naujų ryšių technologijų ir naujų energetikos sistemų derinį, teigdamas, kad šie pokyčiai gali sukurti naujas socialines ir ekonomines struktūras, kurios skirtųsi nuo esamų centralizuotų modelių.
Ketvirtąją pramonės revoliuciją galima suprasti kaip procesą, kurio metu įvairios technologijos, įskaitant dirbtinį intelektą, robotiką, daiktų internetą, autonominį vairavimą, 3D spausdinimą ir biotechnologijas, susilieja, remdamosi Trečiosios pramonės revoliucijos metu sukurtomis skaitmeninėmis technologijomis, taip transformuodamos visuomenę ir pramonę apskritai. Pasaulio ekonomikos forumas ketvirtąją pramonės revoliuciją apibūdina kaip reiškinį, kurio metu įvairių technologijų, tokių kaip dirbtinis intelektas, robotika, autonominis vairavimas, 3D spausdinimas ir nanotechnologijos, pažanga transformuoja visuomenę ir ekonomiką, ypač pabrėždamas fizinės, skaitmeninės ir biologinės sričių konvergenciją.
Nors ankstesnės pramonės revoliucijos vystėsi aplink naujus energijos šaltinius ir gamybos technologijas, elektros energiją ir masinę gamybą, kompiuterius ir informacines bei ryšių technologijas, ketvirtoji pramonės revoliucija skiriasi tuo, kad šios technologijos yra tarpusavyje susijusios ir konverguoja. Tobulėjant daiktų internetui (IoT), įvairūs įrenginiai ir įranga sujungiami tinklais, o tobulėjant dirbtiniam intelektui (DI), gamybos įrenginiai ir paslaugų sistemos gali analizuoti aplinką ir veikti protingiau. Todėl ketvirtąją pramonės revoliuciją galima apibūdinti kaip procesą, kurio metu transformuojasi pats pramonės ir visuomenės veikimo būdas, skaitmeninėms technologijoms susiliejant su fizine aplinka – tai neapsiriboja vien naujų mašinų atsiradimu.
Viena iš pagrindinių ketvirtosios pramonės revoliucijos technologijų yra dirbtinis intelektas. Dirbtinis intelektas – tai technologija, leidžianti kompiuteriams imituoti arba atlikti intelektualų žmogaus elgesį. Tačiau šiuolaikinis dirbtinis intelektas neapsiriboja vien žmogaus elgesio imitavimu. Įvairiose informacinių technologijų srityse dedamos aktyvios pastangos panaudoti dirbtinį intelektą sudėtingoms problemoms spręsti, didžiuliams duomenų kiekiams analizuoti ir žmonėms priimti sprendimus. Nuo generatyvinio dirbtinio intelekto atsiradimo jis buvo taikomas įvairioms žiniomis pagrįstoms užduotims, įskaitant rašymą, vertimą, vaizdų ir vaizdo įrašų kūrimą, programavimą, klientų aptarnavimą ir duomenų analizę. Todėl dirbtinio intelekto vaidmuo ketvirtojoje pramonės revoliucijoje tampa vis reikšmingesnis. Taigi, kaip nuolat besivystantis dirbtinis intelektas paveiks esamas darbo vietas?

Kiek dirbtinis intelektas pakeis esamas darbo vietas?

Anksčiau daugelis prognozavo, kad dirbtinis intelektas ir robotai pirmiausia pakeis pasikartojančias, įprastas ir paprastas užduotis. Iš tiesų, tobulėjant automatizavimo technologijoms, pasikeitė ir darbų pobūdis, ypač paprastų, pasikartojančių užduočių atveju. Tačiau pastaruoju metu spartėjant dirbtinio intelekto plėtros tempui, didėja tikimybė, kad bus paveikti ne tik nekvalifikuoti darbai, bet ir profesionalus bei žiniomis grįstas darbas. Visų pirma, užduotys, kurias galima apdoroti naudojant skaitmeninius duomenis, pavyzdžiui, dokumentų rengimas, duomenų analizė, klientų aptarnavimas, vertimas, teisinių dokumentų peržiūra ir programavimas, gali patirti reikšmingų pokyčių, kaip jos atliekamos, dirbtiniam intelektui tobulėjant.
Ankstesnės tokių organizacijų kaip Korėjos užimtumo informacijos tarnyba atliktos apklausos prognozavo, kad dirbtinis intelektas ir automatizavimas greičiausiai paveiks didelę dalį darbo vietų finansų ir draudimo, taip pat chemijos, medžiagų ir mechanikos inžinerijos srityse. Be to, pasikartojančios užduotys, kurias tradiciškai atlikdavo žmonės, pavyzdžiui, valytojai, virtuvės padėjėjai, bilietų agentai, loterijos pardavėjai, automobilių stovėjimo aikštelių prižiūrėtojai ir tvarkdariai, buvo įvardytos kaip profesijos, kurias greičiausiai pakeis robotai ir automatizavimo technologijos. Bendra šių prognozių ypatybė yra ta, kad pasikartojančios, įprastos užduotys, kurias gali atlikti mašinos arba programinė įranga be tiesioginio žmogaus įsikišimo, yra ypač pažeidžiamos automatizavimo.
Tačiau dirbtinio intelekto poveikis neapsiriboja vien nekvalifikuotais darbais. Profesijose, kurioms reikalingos specializuotos žinios ir sprendimų priėmimas, pavyzdžiui, gydytojų, teisininkų, buhalterių, finansų ekspertų ir tyrėjų, užduočių, kuriose galima panaudoti dirbtinį intelektą, skaičius sparčiai auga. Pavyzdžiui, dirbtinis intelektas gali būti naudojamas medicininiams vaizdams ir dideliems medicininių duomenų kiekiams analizuoti, teisiniams dokumentams ieškoti, finansiniams duomenims analizuoti ir tyrimų duomenims tvarkyti. Tačiau tai nereiškia, kad dirbtinis intelektas iš karto visiškai panaikins šias profesijas. Greičiau labai tikėtina, kad šių darbų pobūdis keisis: tarp įvairių užduočių, sudarančių profesiją, tos dalys, kurias dirbtinis intelektas gali gerai atlikti, bus automatizuotos, o žmonės daugiau dėmesio skirs sritims, kuriose dirbtiniam intelektui sunkiau sekasi, pavyzdžiui, sprendimų priėmimui, atsakomybei, tarpasmeniniams santykiams ir kūrybiškumui.
Iš tiesų, naujausiose prognozėse darbo vietų ateitis nevertinama vien tik kaip paprastas „žmonių ir dirbtinio intelekto“ konfliktas. Pasaulio ekonomikos forumo „Darbo vietų ateities ataskaitoje 2025 m.“ prognozuojama, kad dėl bendro technologinių pokyčių, demografinių pokyčių ir ekonominių veiksnių poveikio iki 2030 m. bus sukurta maždaug 170 mln. naujų darbo vietų, o apie 92 mln. esamų darbo vietų gali būti pakeistos arba panaikintos. Taigi, nors tikimasi maždaug 78 mln. darbo vietų padidėjimo, tai nereiškia, kad visi galės išlaikyti dabartines darbo vietas. Tai reiškia, kad išnykus vienoms darbo vietoms, atsiras naujų, o esamų profesijų darbo pobūdis taip pat gali labai pasikeisti.
Visų pirma, nors auga su technologijomis susijusių įgūdžių, tokių kaip dirbtinis intelektas, didieji duomenys ir kibernetinis saugumas, svarba, tikimasi, kad ir toliau bus labai vertinami tokie žmogaus gebėjimai kaip kūrybinis mąstymas, lankstumas ir atsparumas.
Taigi, ar dirbtinis intelektas tiesiog atims žmonių darbo vietas dėl ketvirtosios pramonės revoliucijos? Jei ne, kokias naujas darbo vietas dirbtinis intelektas sukurs?

Kokias naujas darbo vietas sukurs dirbtinis intelektas?

Ketvirtajai pramonės revoliucijai įsibėgėjant, atsiranda darbo vietų, kurios anksčiau neegzistavo arba joms nebuvo skiriama daug dėmesio. Ankstesnėje Užimtumo ir darbo ministerijos paskelbtoje naujų profesijų politikoje vyriausybė skyrė profesijas, kurias ji tiesiogiai skatina ir remia, nuo tų, kurios natūraliai atsiranda reaguodama į augančią privačiojo sektoriaus paklausą. Tarp naujų profesijų, kurias tiesiogiai skatina ir remia vyriausybė, yra viešųjų pirkimų konsultantai ir telemedicinos koordinatoriai. Viešųjų pirkimų konsultantas teikia konsultavimo paslaugas visam procesui, įskaitant planavimą, tyrimus, mokslinius tyrimus ir vertinimą, susijusiam su viešųjų pirkimų viešajame sektoriuje veikla, o telemedicinos koordinatorius yra atsakingas už efektyvaus telemedicinos paslaugų teikimo planavimą, koordinavimą ir rėmimą.
Dėl išaugusios privačiojo sektoriaus paklausos organiškai atsirado naujų profesijų, tokių kaip halal ekspertai, išmaniųjų ūkių statytojai ir daiktų interneto (IoT) ekspertai. Halal specialistas teikia konsultavimo paslaugas įmonėms ar produktams, siekiantiems gauti halal sertifikatą, apimdamas ne tik atitinkamas procedūras, bet ir klausimus, susijusius su produktų rinkodara, reklama, eksportu ir prekyba. Išmaniųjų ūkių kūrėjas yra atsakingas už išmaniųjų ūkių, leidžiančių auginti pasėlius ir stebėti šiltnamių aplinką naudojant informacinių technologijų įrenginius, tokius kaip išmanieji telefonai, nereikia asmeniškai lankytis ūkyje, kūrimą ir diegimą.
Todėl pramonės pokyčiai ne tik lemia esamų profesijų nykimą, bet ir sukuria naujas profesijas bei darbo vietas. Visų pirma, ketvirtosios pramonės revoliucijos metu, kai naujos technologijos, tokios kaip dirbtinis intelektas, daiktų internetas, robotika, telemedicina ir išmanieji ūkiai, susilieja su esamomis pramonės šakomis, atsiranda naujų vaidmenų ne tik tiems, kurie kuria technologijas, bet ir tiems, kurie jas taiko ir valdo, taip pat tiems, kurie mažina atotrūkį tarp technologijų ir žmonių. Todėl mažai tikėtina, kad ateityje atsiras tik dirbtinio intelekto kūrimo dalyviai; tikėtina, kad jos išsiplės ir apims vaidmenis, kurie integruoja ir naudoja dirbtinį intelektą įvairiose pramonės šakose. Pasaulio ekonomikos forumas taip pat prognozuoja, kad didelė dalis būsimų augančių profesijų bus tiesiogiai susijusios su technologine pažanga.

Kaip pasikeis mūsų darbai po 10 metų?

Ketvirtajai pramonės revoliucijai sparčiai progresuojant, dirbtinis intelektas vystosi daug sparčiau nei manyta anksčiau. „AlphaGo“ demonstruotos galimybės konkrečioje „Go“ srityje dabar išsiplėtė ir apima įvairias technologijas, tokias kaip generatyvinis dirbtinis intelektas, ir daro įtaką daugeliui užduočių, kurias tradiciškai atlieka žmonės, įskaitant rašymą, vaizdų kūrimą, programavimą ir duomenų analizę. Tai pabrėžia poreikį iš anksto ruoštis pokyčiams, kuriuos atneš dirbtinis intelektas.
Labai tikėtina, kad dirbtinis intelektas (DI) paveiks darbo atlikimo būdą įvairiose profesijose, įskaitant tiek įprastas, tiek specializuotas pareigas. Tačiau nebūtinai turime vertinti šiuos pokyčius vien tik „darbo vietų praradimo“ požiūriu. Pagrindinis klausimas yra ne tai, ar DI pakeis visą žmonių darbą, o kaip žmonės bendradarbiaus su DI. Jei DI patikėsime užduotis, kuriose DI puikiai atlieka savo darbą, o žmonės sutelks dėmesį į sritis, kurių DI negali lengvai pakeisti, pavyzdžiui, sprendimų priėmimą, atsakomybę, kūrybiškumą, empatiją ir bendravimą, galėsime sukurti naujų užimtumo formų.
Galiausiai darbo rinka po dešimties metų nebus visiškai tokia pati, kokia yra šiandien. Kai kurios profesijos gali išnykti arba susitraukti, o kitos gali vystytis ir didelėje savo darbo dalyje labai pasikliauti dirbtiniu intelektu; taip pat gali atsirasti naujų profesijų, kurių dar nėra. Kaip prognozuoja Pasaulio ekonomikos forumas, šie darbo rinkos pokyčiai greičiausiai nesukels paprasto nuosmukio; greičiausiai jie bus naujų darbo vietų kūrimas ir esamų pakeitimas vienu metu. Todėl ateityje svarbu ne pasirinkti vieną konkrečią profesiją ir tikėtis, kad ji bus saugi amžinai, o mokytis naujų įrankių ir nuolat plėsti savo galimybes atsižvelgiant į technologinius pokyčius.
Prognozė, kad dirbtinis intelektas paveiks tiek įprastus, tiek profesinius darbus, išliks ir ateityje. Tačiau tokių pokyčių metu, jei nustatysime sritis, kuriose galime bendradarbiauti su dirbtiniu intelektu ir plėtoti unikalius žmonių gebėjimus, kurių dirbtinis intelektas negali lengvai pakeisti, galėsime sugalvoti naujų sprendimų darbo vietų praradimo problemai spręsti.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad dirbtinio intelekto pažanga kuria naujas pramonės šakas ir profesijas, ketvirtosios pramonės revoliucijos poveikis žmonių darbo vietoms jokiu būdu nėra visiškai neigiamas. Galiausiai tai, ką darysime po dešimties metų, priklausys ne tik nuo to, ką dirbtinis intelektas sugebėjo padaryti, bet ir nuo to, kaip gerai žmonės pasiruošę dirbti kartu su dirbtiniu intelektu.